Kur Boruže Lips

This book of reflections is an invitation to have a conversation with oneself, with nature, and with the all-embodying soul. As well, this is a peculiar confession, an aim to answer the fundamental question of life, „why“ through the lenses of past, present, and the future. Ultimately, the author is inviting the readers to be attentive to the creations around them. „Do not wait until our Earth will stop living...Extend your palm so that the ladybug has a place to climb...Plant a tree, grow flowers, love, and forgive without judging. And when you meet the Soul, talk to it; who knows, maybe He will answer you too.“ Ši pamąstymų knygelė, tai kvietimas pokalbiui su savimi, su gamta, su visa įkūnijančia siela. Taip pat, tai savotiška išpažintis, siekiant surasti atsakymą į praeito, esamo ir būsimo gyvenimo klausimą, „kodėl“. Užbaigdamas, autorius kviečia skaitovus būti dėmesingiems į juos supančią kūriniją. „Nelaukite, kol mūsų Žemelė nustos gyvastos...Tieskite delną, kad boružė turėtų kur lipti... Sodinkite medį, gėles auginkite, mylėkite, neteisdami atleiskite. O sutikę Sielą, užkalbinkite. Kas žino, gal ir jums Jis atsilieps.“